Šiandien kūnas jautėsi kitaip – ramesnis, bet kartu pilnas įtampos, tarsi viduje viskas dirbtų tyliai, be pastangų. Pojūtis buvo ne aštrus, o gilesnis, labiau tekantis. Kvėpavimas išsilygino, o mintys nurimo – liko tik ritmas, toks savas, atpažįstamas, pilnas vidus, kuris net matėsi išorėje, pilvukas padidarė apvalus ir šiltas, vidus jį šildė, jis puldavo nuo malonumo.Po kurio laiko jaučiausi tarsi kūnas pats žinotų, ką daryti, be įsikišimo, be kontrolės. Viskas vyko savaime – be įtampos, be skubėjimo.Vakare – šiluma. Gera būsena, kai nieko nebereikia spausti ar forsuoti. Tiesiog būti tame pojūtyje. Rytui palieku tylų pulsą, tarsi kūnas pats ruošiasi kitam etapui. Apie kurį galvojant net sunku užmigt.Mintis: Kūnas mokosi iš stabilumo, ieškant santykio su partneriu kurį galėčiau tenkinti, priversičiau savo kūną šliaužt pagal jo kelią