Sėkmė
Tamsi tema
Pasirinkite kalbą
Tamsi tema
Pasirinkite kalbą

Platokoji Juzės šikna "pravirkdo" Kristupo draugužį kelnaitėse

Tai įvyko, kuomet mums buvo vadinamasis „langas“. Aš sėdėjau ant suoliuko, o pro mus praėjo ta 4 moksliukų kompanija, tarp kurių buvo ir Juzius. Prieš kelis mėnesius ėmiau atkreipti dėmesį jo pastoviai mūvimas rudos spalvos kelnes - kai jis pritūpęs išsiriesdavo, arba kai per vieną pamoką sėdėjo priešais mane, kaip gražiai žiūrėjosi tas jo užpakalis, slegiantis kėdę. Kaip norėčiau būti tos kėdės vietoje... Jis tą pamoką periodiškai keisdavo savo sėdėjimo kampą, ir tam tikrais momentais jo šikniukas taip gražiai išsipūsdavo man kone prieš akis. Man iškart pasistojo. O ką jis man padarytų, jei nesusilaikęs pribėgsiu ir pradėsiu kišti pirštą jam už kelnių ir braukti per tarpelį? Kai laisvu nuo pamokų laiku jis sėdosi šalia manęs ant suoliuko, aš specialiai, tarsi netyčia, padėjau savo ranką ir jis ant jos atsisėdo. Tai pajutęs, jis iškart pakyla, bandydamas sakyti, jog aš gėjus. Nes aš tą ranką dar ir apuostau. „Atsisėsk ant Kristupo, gal jis nori“ - pasiūlo Dominykas.
- Nori - klausia Juzė
- Be abejo! - nedvejodamas tariu
Tuomet jis nieko nelaukdamas atsistoja prieš mane nugara, nusitaiko ir nuleidžia savo bandutes. O man iškart pradeda eiti kaifo garsai, dejuoju koks malonumas, kad tik nenuliptų ir pan. Tos jo rudos kelnės. Dar žiemos vidury iš galo stebėjau jo išsipūtusią šikną ir vos neapsimyžau, o dabar ji jau ant manęs. Pradedu jausti, kad savo pimpaliuke verdančio proceso nebesukontroliuosiu. Praeina vos 2 minutės, ir šilumai suplūdus, karšti spermos purslai pralaužia užlipusią odelę ir apsispermuoja ištisi triusikų plotai. Iššaunant aš tik oooachhh, oach - malonumas, bet kartu ir apimantis nerimas dėl sušlapusių apatinių - kaip dabar reiks vaikščioti, o pirmiausia - nužygiuoti namo. Taip pat, išsitraukti penį pasisiojimui, o paskui... vėl dėtis atgal į šlapius „namus“?
- Orgazmą gavai? - nustebęs klausia Dominykas
- Joa. Uch, kaip gera!
- Nu tikrai Kristupas gėjus - taria Juozas. Gavo orgazmą nuo sėdinčio vyro...
Tuomet pralendu už jo kelnių ir kelnaičių, lendu gilyn už triusikų.
- Ė, ką darai?
- Noriu perbraukęs pauostyti, koks ten kvapas pas tave "skirmante"...
- Fuuuuui! Daugiau rankos man nespausi - taria jis, kiek kilstelėjęs, kad man būtų patogiau lįsti...
Ištraukęs - pauostau. Kvapelis yra, stiprumo vidutinio, labiau jaučiasi prakaitas. Tuomet išskubu.
- Kur leki? - klausia Juzius
- Į tūliką, priliesiu tuo pirštu zalupą
Paskui mane, išskuba Lincė ir Dominykas, Juzius irgi neatsilieka per daug. Išsitraukiu kone prieš juos. Betraukiant sperma išsitepa rodomasis pirštas, dar keli lašai nuvarva nuo bybio ant grindų. „Juzė pašiko man į pimpalą“ - aimanuoju liesdamas. Tiesa, sperma pasidengusi visa galvutė, tad mikroskopinės Juziaus kakučio liekanos mano penio nepaveiks. Tuomet Dominykas pasiūlo:
- Nori, papersiu ant tavęs?
- Kaip? Čia gi nėr klozetų.
- Tuoj, nusimaunu kelnes, pridėk savo penį prie bandučių!
Taip ir padarau. Atsmaukęs ir kiek pakreipęs žemyn, o tuomet jam nusimetus violetinės splavos džinsus, iš jo nelabai didutės, bet išsipūčiančios subinės pasigirsta trumpas, bet stiprokas „tprrrrpt“. Tuomet iš malonumo pritūpiu ir pradedu smaukyti, tuo pačiu savo veidą pastatant jo subinės lygyje, kad dar spėti pajusti ir kvapą. Pajaučiu. Vienas protingiausių klasiokų man pabezdėjo - pagalvoju. Kokia garbė turėtų būti! Tuomet apatinę aprangos dalį nusimeta ir Juzia. Tūpteli. Pirmą kartą pamatau jo subinę nuogą - tą, kurios kvapą prieš kelias min. tik uosčiau ant savo piršto, tą, kuri pravirkdė mano pimpalą. Jis leidžia galvute įsiremti į jo šiknaskylę. Taip ir padarau. Tada visi apsimaunam kelnes.
Nepamiršk gerai išsiskalbti spermuotų triusikų! - taria Juozas.
O tu - savo šiknos tranšėją apvalyti nuo mano spermos! - atsakau. Mintyse taip ir galvoju - Juzė valysis šiknagriovyje užsistovėjusią mano spermą, o aš iš galvutės krapštysiu jojo šūdus. Jei pasigausiu šlapimo takų infekciją lįsdamas savo gražiajam klasiokui ten kur nereikia - ar jis paguos mane? Viena bus aišku - jo šikna palietė mano sielą.

Komentaras