Emocinė neištikimybė: kai jausmai persikelia į susirašinėjimą

Ji retai prasideda nuo ryškaus gesto. Dažniau — nuo atsitiktinio juoko žinutėje, atsako į istoriją, kelių darbo memų. Atrodo, kad tai tik draugystė. Tačiau nepastebimai atsiranda įprotis tikrinti žinutes ryte anksčiau, nei pažvelgiate į partnerį. Diena atrodo nepilna, jei iš naujo draugo nėra nė vienos eilutės.

Pamažu susirašinėjimas virsta uždara dviejų žmonių erdve. Ten galima atsikvėpti, aptarti planus, pasiskųsti vadovui ar prisipažinti, kad šiandien buvo neramu. Viskas, apie ką anksčiau kalbėjotės namuose, dabar nugula į šį pokalbį. Laukiate pašnekovo reakcijos, džiaugiatės dėmesiu, dalijatės pačiais asmeniškiausiais dalykais — ir jau neįsivaizduojate dienos be šių pokalbių.

Šis artumas nereikalauja susitikimų viešbutyje. Jis gyvena telefone, retuose kavos „darbiniuose“ susitikimuose, jausme, kad jus supranta iš pusės žodžio. Telefonas tampa artimesnis nei šalia esantis žmogus. Apverčiate jį ekranu žemyn, sugalvojate naują slaptažodį, kad atsitiktinis partnerio žvilgsnis neišduotų jūsų „mažo pasaulio“.

Žmonės tai vadina įvairiai: „dvasinė giminystė“, „žmogus, su kuriuo galiu viską aptarti“. Tačiau iš esmės tai atskira visata, į kurią neįleidžiamas nuolatinis gyvenimo draugas. Ten savi juokeliai, savi švelnūs pravardžiavimai, savita energija. Būtent ten nuteka laikas, dėmesys ir emocijos, kurios anksčiau maitino jūsų porą.

Šios neištikimybės klasta ta, kad ji nepanaši į įprastą. Nėra svetimų kvepalų kvapo, vėlavimų „dėl darbo“, nepatogių pasiteisinimų. Atrodo visiškai nekalta — bet pagrindinis pokytis jau įvyko: naujo draugo žodžiai ir reakcijos tampa svarbesni nei šalia esančio žmogaus žvilgsnis.

Kaip suprasti, kad tai jau neištikimybė

 — Nuotaika priklauso nuo to, ar pašnekovas atrašė.

 — Su juo aptariate tai, ko nesakote partneriui.

 — Atsiranda noras slėpti susirašinėjimą, net jei formaliai „nieko nevyksta“.

 — Jaučiate pavydą jo laikui ir susitikimams. Kartais viskas taip ir lieka žodžių lygmenyje. 

Kartais — tampa įžanga į fizinį artumą. Tačiau svarbiausia nutinka anksčiau — tą akimirką, kai jūsų emocinio gyvenimo centras pasislenka.

Ką daryti

Nepradėkite nuo kaltinimų. Pirmiausia — sąžiningai paklauskite savęs: ko trūksta santykiuose? Kodėl lengviau dalytis su svetimu? Kas jums svarbiau — šis pokalbis ar bendra kuriama gyvenimo istorija?

Pokalbis su partneriu gali būti nelengvas, bet be jo nesuprasite, ar norite susigrąžinti artumą, ar esate pasirengę pokyčiams. Kartais krizė tampa proga atnaujinti santykius, kartais — naujos istorijos pradžia.

Emocinė neištikimybė nepalieka lūpdažio pėdsakų, bet palieka įtrūkimus, kuriuos sunku užgydyti. O pasirinkimas prasideda ne nuo telefono, o nuo vieno paprasto klausimo sau: kam jūs iš tiesų atiduodate savo širdį.