👊 Fistingas: kaip patirti malonumą ir nepakenkti

Fistingas dažnai suvokiamas kaip kažkas pernelyg ekstremalaus, bauginančio ar egzotiško. Tačiau kai kurioms poroms tai būdas patirti neįprastus pojūčius ir sustiprinti artumą. Viskas priklauso ne nuo drąsos, o nuo proceso supratimo ir pagarbos partnerės kūnui.

Kas yra fistingas?

Fistingas (iš angl. fist — „kumštis“) — tai praktika, kai į makštį palaipsniui įvedama visa plaštaka arba rankos formos dildo. Veikti reikia labai lėtai ir atsargiai. Tai ne tai, kas daroma staigiai: taip galima rimtai sužaloti partnerę. Praktikos pagrindas — pasiruošimas, pagarba kūno riboms, pakankamas susijaudinimas ir atsargumas.

Kodėl tai patinka žmonėms?

Pirmiausia — dėl gilaus užpildymo pojūčio, kurį sunku palyginti su įprasta stimuliacija. Antra — dėl psichologinio aspekto: praktika reikalauja aukšto pasitikėjimo lygio ir gebėjimo girdėti vienas kitą. Trečia — tai savo kūno ribų tyrinėjimas. Kai kuriems tai ir kontroliuojamo ekstremalumo elementas: praktikos masto suvokimas sustiprina susijaudinimą. Kartais reikia kelių bandymų, kol kūnas visiškai pripranta prie pojūčių ir išmoksta atsipalaiduoti.

Kad viskas nesibaigtų trauma ar nusivylimu, svarbu laikytis kelių principų.

Blaivumas — būtinas

Alkoholis ir stimuliatoriai slopina skausmą ir sukuria klaidingą pojūtį, kad „viskas gerai“. Iš tikrųjų kūnas gali signalizuoti apie perkrovą.

Labai daug lubrikanto

Geriau rinktis tirštą, gerai slystantį. Jis tepamas ir prie įėjimo į makštį, ir ant visos plaštakos. Procese jo reikia pridėti vėl ir vėl — sausumo būti neturi. Daugelis renkasi tirštus silikoninius lubrikantus: jie ilgiau išlaiko slydimą.

Rankos turi būti visiškai paruoštos: trumpai nukirpti ir užapvalinti nagai, be atplaišų, nuospaudų ir papuošalų. Net nedidelis nelygumas gali pažeisti gleivinę. Lateksinės pirštinės leidžiamos ir rekomenduojamos: jos sumažina mikrotraumų riziką. Rankas būtina kruopščiai nuplauti muilu prieš pat praktiką. Po nagais neturi būti nešvarumų. Nuo pirštų reikia nuimti visus žiedus ir papuošalus. Jei praktikuojamos skirtingos penetracijos rūšys, pereinant nuo vienos prie kitos pirštinę reikia pakeisti.

Nuo ko pradėti?

Praktika reikalauja laiko ir kantrybės. Pirmiausia svarbu pasiekti visišką partnerės atsipalaidavimą ir ryškų susijaudinimą. Įvedamas vienas pirštas, tuomet palaipsniui pridedamas antras ir trečias — tik jei kūnas atsipalaidavęs ir nėra skausmo.

Kai trys–keturi pirštai jau viduje ir moteris jaučiasi komfortiškai, pirštai sujungiami ir sudedami į „anties“ formą — nykštys prispaudžiamas prie delno, kiti glaudžiai suglaudžiami 🦆

Judėjimas turi būti labai lėtas. Judėti į priekį galima tik partnerės gilaus įkvėpimo metu. Jokio spaudimo ar „stūmimo“. Atsiradus skausmui, procesas nedelsiant sustabdomas.

Kai plaštaka įvedama iki pirštų pagrindo, ranka šiek tiek sulenkiama, formuojant minkštą kumštį su nykščiu prispaustu viduje. Aktyvūs judesiai neleistini. Galima tik labai atsargiai keisti kampą arba lengvai suspausti pirštus. Neverta siekti orgazmo bet kokia kaina — kartais kūnui reikia kelių sesijų, kad prisitaikytų. 

Kaip užbaigti praktiką

Procesą reikia užbaigti taip pat lėtai ir švelniai, kaip ir pradėti. Pirmiausia plaštaka vėl sudedama į „anties“ formą, palaipsniui mažinant apimtį. Ranka ištraukiama lėtai, be staigių trūkčiojimų. Moteris gali lengvai įtempti raumenis iškvėpdama, kad padėtų procesui.

Svarbu. Fistingas neturi būti ištvermės išbandymas. Tai praktika apie kontrolę, pasitikėjimą ir dėmesingumą. Jei abu partneriai jaučiasi ramiai, patirtis gali būti harmoninga ir jaudinanti. Jei ne — visada galima sustoti.