🌵 Kas nutiks, jei masturbuositės kiekvieną dieną?

Kasdienė masturbacija vis dar apgaubta mitais. Ji siejama su „gyvybinių jėgų“ praradimu, libido sumažėjimu, potencijos problemomis ir net hormoniniais sutrikimais. Tačiau mokslinių patvirtinimų šiems teiginiams nėra. Dauguma tokių idėjų kilo iš kultūrinių ir religinių įsitikinimų, o ne iš medicinos duomenų.

Ar yra norma?

Universalaus dažnio normos nėra. Vieni masturbuojasi kasdien, kiti — kartą per savaitę ar kelis kartus per metus, o kai kurie to nedaro visai. Visi šie variantai gali būti normalūs. Klausimas ne kiekyje, o tame, kaip ši praktika veikia savijautą ir kasdienį gyvenimą.

Poveikis kūnui

Fiziologiniu požiūriu kasdienė masturbacija nesukelia pavojingų pasekmių. Kartais galimas lengvas odos sudirginimas dėl per intensyvios stimuliacijos, tačiau jis praeina savaime.

Nėra duomenų, kad dažna masturbacija mažintų testosterono lygį, „išsekintų“ organizmą, blogintų potenciją ar trukdytų auginti raumenų masę. Trumpalaikiai hormonų svyravimai po orgazmo yra fiziologiški ir nesukelia ilgalaikių hormoninio fono pokyčių. Masturbacija neblogina spermatozoidų kokybės ir „neeikvoja“ hormonų atsargų.

Moterims dažnai naudojant vibracinius prietaisus gali laikinai sumažėti jautrumas — šis efektas yra grįžtamas. Vyrams per intensyvi stimuliacija gali lemti jautrumo adaptaciją. Nuolatinių pokyčių tai nesukelia. Taip pat vyrams egzistuoja natūralus refrakterinis periodas — laikinas erekcijos sumažėjimas po orgazmo, kuris yra normali organizmo reakcija.

Poveikis psichikai

Pati masturbacija nesukuria priklausomybės. Problema atsiranda ne dėl dažnio, o dėl kontrolės praradimo ir distreso. Susimąstyti verta tuomet, jei praktika pradeda trukdyti darbui ar santykiams, fantazijos užima reikšmingą dalį laiko, atsiranda stiprus kaltės ar nerimo jausmas, masturbacija naudojama kaip būdas vengti realių problemų.

Tokiais atvejais gali būti kalbama apie kompulsinį seksualinį elgesį, ir verta tai aptarti su psichoterapeutu.

Galima nauda

Masturbacija gali mažinti streso lygį, sumažinti seksualinę įtampą ir padėti lengviau užmigti. Kai kurioms moterims ji padeda palengvinti menstruacinius skausmus.

Orgazmo metu išsiskiria endorfinai ir kiti neuromediatoriai, kurie mažina nerimą ir gerina nuotaiką. Reguliari solo praktika gali teigiamai veikti savivertę, nes padeda geriau pažinti savo kūną ir jo reakcijas. Ji taip pat prisideda prie dubens dugno raumenų stiprinimo. Savo seksualinių preferencijų suvokimas palengvina orgazmo pasiekimą partneriniame sekse, nes žmogus gali tiksliau paaiškinti ar parodyti, kas jam teikia malonumą.

Be to, solo praktika išlieka saugiausias seksualinės iškrovos būdas, nes laikantis pagrindinių higienos taisyklių pašalinama nepageidaujamo nėštumo ir infekcijų rizika.

Kada verta kreiptis į gydytoją

Įprastai masturbacija neturėtų sukelti skausmo. Jei diskomfortas pasireiškia reguliariai ir nėra susijęs su per dideliu mechaniniu poveikiu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Konsultacijos taip pat verta ieškoti, jei atsiranda kontrolės praradimo jausmas arba po praktikos nuolat pasireiškia ryškus distresas.

Kad sumažintumėte odos sudirginimo riziką, svarbu vengti per didelio mechaninio poveikio ir prireikus naudoti lubrikantą.

Pagrindinis kriterijus — ne dažnis, o poveikis gyvenimo kokybei. Jei praktika nekenkia ir nepažeidžia jūsų ribų, medicininių priežasčių ją drausti nėra.