Kodėl žmonės neištikimi – 9 priežastys, nesusijusios su „bloga santykių kokybe“

Dažnai neištikimybės aukos kaltina save – arba, priešingai, mato viską kaip partnerio beširdiškumą. Tačiau psichologai tvirtina: viskas kur kas sudėtingiau. Neištikimas gali būti bet kas – net pats mylintis ir ištikimas žmogus.

Surinkome devynis psichologinius scenarijus, kuriuose neištikimybė nėra apie blogus santykius, krizę ar išblėsusius jausmus – o apie vidines problemas.

1. Susitikimas su savimi

Meilės romanai dažnai tampa būdu išreikšti tą „aš“, kuris buvo nuslopintas dėl „teisingos“ šeimos. Geri tėvai, ištikimos žmonos – tie, kurie atsisakė dalies savęs dėl stabilumo – susiduria su tuo, kad norai vis tiek lieka. Jie bręsta, kol atsiranda tas, kas gali juos įgyvendinti. O jei šeimoje prasideda nuosmukis – neištikimybė tampa būdu susigrąžinti save.

2. Bandymas išgyventi kitą vaidmenį

Kartais neištikimybė – ne apie jausmus, o apie negalėjimą būti savimi esamoje poroje. Valdingas vyras tampa paklusnus, o pavyzdinga žmona – laisva ir ryški. Tai ne įsimylėjimas, o poreikis patirti kitokią savęs versiją. Po to dažnai lengviau grįžti namo, bet susidomėjimas „kitu savimi“ gali užgesti taip pat greitai, kaip ir užsiplieskė.

3. Alternatyvos tikrinimas

Kartais žmogus eina „į kairę“ ne iš liūdesio, o iš racionalaus noro pasitikrinti: ar kitoje pievoje žolė ne žalesnė? Meilužiais tampa kolegos, klasiokai, draugų draugai – tie, kurie palankiai skiriasi nuo partnerio. Viskas kaip keičiant darbą: gal ten sąlygos geresnės? Tokios neištikimybės retai lydimos audringų jausmų, bet jei tiesa išaiškėja – apgautas partneris gali prarasti pasitikėjimą ypač skaudžiai.

4. Išeiti, kad pasilikti

Kartais neištikimybė daroma ne tam, kad sugriautų, o kad išsaugotų. Tai gali būti atsakas į partnerio išdavystę – „akis už akį“. Arba būdas nuleisti susikaupusį santykių įtampą, kur vienas turi teisę pykti, o kitas – tik tylėti. Tai būdas atkurti vidinę pusiausvyrą, o ne sugriauti meilę.

5. Susigrąžinti orumą

Kai vienas partneris sistemingai menkina kitą – kritikuoja, žemina, lygina – antras gali nebeturėti žodžių apsiginti. Bet lieka būdas įsitikinti, kad jis vis dar geidžiamas. Neištikimybė tampa vidine kompensacija: ne tam, kad paliktų, o kad išgyventų šiuos santykius.

6. Reakcija į štilį

Paradoksalu, bet neištikimybė gali įvykti ne dėl konfliktų, o kai viskas per daug ramu. Pokyčių, ribų, judėjimo stoka – vargina. Tuomet romanas tampa naujų įspūdžių šaltiniu. Kuriantis intriga neatrodo pavojinga, o kaip kažkas per daug įdomaus, kad atsisakytum.

7. Baimė būti paliktam

Neištikimybė gali kilti iš nerimo: o jei mane paliks? Nerimastingi žmonės dažnai kuria „atsarginius aerodromus“ – atsargai. Seksas tampa pritarimo būdu, net jei trumpalaikiu. Tokie ryšiai gali tęstis metus – ne iš meilės, o iš baimės.

8. Sutrikęs artumo ritualas

Kiekvienoje poroje yra signalų „mes gerai“: įprasti prisilietimai, žodžiai, žvilgsniai. Kai šis ritualas nutrūksta – komandiruotė, liga, stresas – nerimastingam partneriui tai sunku pakelti. Net jei jis protu supranta, kad nieko blogo nevyksta, kūnas reikalauja patvirtinimo. Ir jis eina jo ieškoti kitur.

9. „Atsitiktinė“ neištikimybė

Pati klastingiausia neištikimybė įvyksta, kai nėra nei krizės, nei nepasitenkinimo. Tiesiog viskas pernelyg tolygiai. Ir tuomet atrodo: „Juk čia ne rimta. Tik nuotykis. Sustosiu bet kada.“ Tačiau sustoti pavyksta ne visiems. Ir kartais prarandama tai, kas buvo iš tiesų brangu.