Tyrimas: įprotis masturbuotis dažniausiai neturi įtakos artumui tarp partnerių

Masturbacija – žmogaus seksualumo aspektas, kuris ištirtas kur kas mažiau nei porų seksualinis aktyvumas. Norvegijos mokslininkų grupė atliko plataus masto tyrimą, siekdama išsiaiškinti ryšį tarp masturbacijos dažnio, lyties ir amžiaus bei padarė netikėtų išvadų.

Mokslininkai nesutaria, kaip įprotis masturbuotis veikia žmonių lytinį gyvenimą. Pagal vieną teoriją, žmogus masturbuojasi dažniau, kai neturi galimybės mylėtis. Kiti mano, kad masturbacija gali papildyti aktyvų seksualinį gyvenimą. Trečiosios teorijos šalininkai teigia, kad savęs patenkinimas – tai savarankiškas elgesys, beveik nesusijęs su santykiais su partneriu.

Tyrėjai nusprendė patikrinti šių teorijų gyvybingumą, atlikdami ilgalaikį stebėjimą. Jie išanalizavo ilgalaikio projekto „Young in Norway“ duomenis. Jame 2562 suaugę Norvegijos gyventojai per kelerius metus pildė anketas apie savo gyvenimo būdą ir masturbacijos dažnumą. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 19 iki 58 metų.

Duomenų analizė parodė, kad moterų masturbacijos dažnis palaipsniui didėjo nuo 19 metų, pasiekdamas piką apie 31-uosius, o vėliau ėmė mažėti. Tuo tarpu vyrų masturbacijos dažnis išliko beveik nepakitęs nuo 19 iki 50 metų. Apklausos duomenimis, vyrai masturbavosi dažniau nei moterys.

Tyrėjai taip pat išnagrinėjo, kaip šie elgesio modeliai siejosi su žmogaus lytinių santykių dažnumu su partneriu. Mokslininkų išvada: polinkis į savęs patenkinimą neturėjo jokios įtakos intymiems santykiams tarp įsimylėjėlių.

Tyrimo autoriai mano, kad jie patvirtino teoriją, jog masturbacija – tai savarankiška seksualinio elgesio forma, o žmonės dažniausiai praktikuoja ją dėl asmeninių priežasčių, o ne kaip pakaitalą ar pratęsimą artumo su partneriu.