Žinios

Kutenimas – tai ne tik juokas ir žaidimas. Sekse jis virsta malonumo, kontrolės ir pasitikėjimo įrankiu. „Ticklingas“ – viena iš keisčiausių ir nepakankamai įvertintų praktikų, galinti atvesti iki orgazmo. Pažiūrėkime, kaip tai veikia ir kodėl daugeliui tai patinka. 1. Kas yra „ticklingas“ „Ticklingas“ – tai seksualinė praktika, kai malonumas gaunamas nuo kutenimo. Ji gali būti preliudijos dalis arba atskiras BDSM žaidimas, kuriame vienas partneris kutenasi, o kitas atsiduria visiškai jausmų valdžioje. 2. Kodėl tai jaudina Kutenimas stimuliuoja nervų galūnėles, sukelia juoką, pažeidžiamumo jausmą ir artumą. Visa tai kartu paverčia žaidimą stipria erotine patirtimi. 3. Kutenimas kaip orgazmas 2024 m. tyrime beveik ketvirtadalis apklaustųjų prisipažino, kad gali patirti orgazmą vien nuo kutenimo — be genitalijų stimuliacijos. 4. Kutenimo rūšys Knismesis — švelnus, nuo plunksnos ar plaukų prisilietimų. Gargalesis — intensyvus, sukeliantis juoką ir kontrolės praradimą. Abu gali būti naudojami seksualiniame žaidime. 5. Kuo kutenimas atliekamas Pirštais, kvėpavimu, plaukais, šepetėliais, pūkeliais — viskas tinka. Vėliau galima pridėti prietaisų, pavyzdžiui, Vartenbergo ratuką ar vibratorius su elektrostimuliacija. 6. Jautriausios vietos Pėdos, pažastys, pilvas, kaklas, ausys, krūtinė. Kiekvienas prisilietimas — malonumo ir bejėgiškumo mišinys. 7. Vietos, kurių geriau vengti Priekinė kaklo dalis, saulės rezginys, vidinė šlaunų pusė. Per stiprus kutenimas tose vietose gali sukelti skausmą ar paniką. 8. Saugumas ir sutikimas Būtinai aptarkite ribas, pasirinkite „stop“ žodį ir įsitikinkite, kad aplink nėra aštrių daiktų. Tai turi būti žaidimas, o ne kankinimas. 9. Pagrindinė taisyklė „Ticklingas“ gali baigtis seksu — o gali ir ne. Svarbiausia — abipusis malonumas ir pagarba riboms.

Masturbacija – žmogaus seksualumo aspektas, kuris ištirtas kur kas mažiau nei porų seksualinis aktyvumas. Norvegijos mokslininkų grupė atliko plataus masto tyrimą, siekdama išsiaiškinti ryšį tarp masturbacijos dažnio, lyties ir amžiaus bei padarė netikėtų išvadų. Mokslininkai nesutaria, kaip įprotis masturbuotis veikia žmonių lytinį gyvenimą. Pagal vieną teoriją, žmogus masturbuojasi dažniau, kai neturi galimybės mylėtis. Kiti mano, kad masturbacija gali papildyti aktyvų seksualinį gyvenimą. Trečiosios teorijos šalininkai teigia, kad savęs patenkinimas – tai savarankiškas elgesys, beveik nesusijęs su santykiais su partneriu. Tyrėjai nusprendė patikrinti šių teorijų gyvybingumą, atlikdami ilgalaikį stebėjimą. Jie išanalizavo ilgalaikio projekto „Young in Norway“ duomenis. Jame 2562 suaugę Norvegijos gyventojai per kelerius metus pildė anketas apie savo gyvenimo būdą ir masturbacijos dažnumą. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 19 iki 58 metų. Duomenų analizė parodė, kad moterų masturbacijos dažnis palaipsniui didėjo nuo 19 metų, pasiekdamas piką apie 31-uosius, o vėliau ėmė mažėti. Tuo tarpu vyrų masturbacijos dažnis išliko beveik nepakitęs nuo 19 iki 50 metų. Apklausos duomenimis, vyrai masturbavosi dažniau nei moterys. Tyrėjai taip pat išnagrinėjo, kaip šie elgesio modeliai siejosi su žmogaus lytinių santykių dažnumu su partneriu. Mokslininkų išvada: polinkis į savęs patenkinimą neturėjo jokios įtakos intymiems santykiams tarp įsimylėjėlių. Tyrimo autoriai mano, kad jie patvirtino teoriją, jog masturbacija – tai savarankiška seksualinio elgesio forma, o žmonės dažniausiai praktikuoja ją dėl asmeninių priežasčių, o ne kaip pakaitalą ar pratęsimą artumo su partneriu.

Jei mėgsti jausti partnerį šalia — ne tik fiziškai, bet ir emociškai, — išbandyk lotoso pozą. Ji sukurta būtent tam: čia galima žiūrėti vienas kitam į akis, apsikabinti, bučiuotis ir tiesiog susilieti į vieną visumą. Klasikiniame variante vyras sėdi sukryžiavęs kojas, o moteris įsitaiso jam ant šlaunų. Kartais ji užkelia kojas jam ant pečių, bet tai labiau patyrusiems ir lankstiems. Realiame gyvenime pakanka, kad jai būtų patogu — kojas galima apjuosti aplink jo nugarą, o jis pats gali atsisėsti ant lovos krašto, nuleidęs pėdas ant grindų. Pagalvės po keliais taip pat padės išvengti diskomforto. Lotosas — tai poza lėtam seksui. Čia nebus įprasto ritmo: judesiai tampa švelnūs ir nestandartiniai. Dažniau iniciatyva būna moters rankose — ji judina klubus mažais apskritimais ar „aštuoniuke“, o vyras padeda, laikydamas ją rankomis. Dėl glaudaus kontakto jų kūnai liečiasi stipriau nei kitose pozose, o klitoris dažnai papildomai stimuliuojamas — tai sustiprina pojūčius. Poza suteikia dar vieną privalumą — rankų laisvę. Galima vienu metu glamonėti erogenines zonas, tyrinėti įprastas ir naujas vietas, skirti dėmesio ausims, kaklui, odai po mentėmis. Tai paverčia seksą ne lenktynėmis, o tikru artumo ritualu. Vis dėlto svarbu prisiminti praktines detales. Kad išvengtumėte nemalonių pojūčių dėl trinties, geriau naudoti lubrikantą. Taip pat iš anksto susitarkite, kaip išeisite iš pozos — įkarštyje lengva susipainioti kojomis, todėl geriau turėti „B planą“. Lotoso poza — ne apie techniką ar akrobatiką. Ji apie sustojimą, sulėtinimą ir partnerio pajautimą taip arti, kaip galbūt dar niekada.

Gydytojai įsitikinę: stresas ir seksualinis gyvenimas susiję glaudžiau, nei atrodo. Pagal mokslininkų tyrimus, ilgalaikis stresas mažina libido. Organizmas persijungia į išlikimo režimą, o reprodukcinė funkcija nueina į antrą planą. Moterims tokiais laikotarpiais gali sulėtėti hormonų sintezė, atsakinga už folikulų augimą, o vyrams — mažėti spermos kokybė ir kiekis. Trumpalaikis stresas veikia sudėtingiau. Vienas tyrimas parodė, kad nedideli sukrėtimai neigiamai veikia norą, ypač moterims. Tačiau naujesni duomenys rodo priešingą efektą: stresas kartais padidina sekso tikimybę jau kitą dieną. Tuo pačiu artumas iš tiesų mažina streso simptomus — bet tik santykiuose, kuriuos žmonės patys laiko patenkinamais. Atskira problema porose — seksualinė nerimastis. Ja kenčia 9–25 % vyrų ir 6–16 % moterų. Vyrai dažniau nerimauja dėl erekcijos ir dydžio, moterys — dėl orgazmo. Nepasitikėjimas savo kūnu arba baimė „nesusitvarkyti“ stiprina stresą ir mažina norą. Ir vis dėlto seksas mažina kortizolio ir adrenalino lygį, skatina endorfinų ir oksitocino gamybą. Seksologai primena: svarbu panaikinti privalomumą ir spaudimą sekse. Intymumas turėtų būti spontaniškas, su apkabinimais, masažu ir jaukia atmosfera, o ne „pagal tvarkaraštį“ vykdoma užduotis.

Spalio pradžioje Kalifornija pirmoji JAV pripažino stelsingą — slaptą prezervatyvo nuėmimą sekso metu — seksualinio smurto forma. Dabar už tokį elgesį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ši naujiena pasklido po pasaulio žiniasklaidą ir paskatino naujas diskusijas apie sutikimą ir asmeninį saugumą. Kas tai yra Stelsingas — tai kai partneriai susitaria dėl saugaus sekso, tačiau vienu momentu vienas jų nuima prezervatyvą kitam nežinant. Žodžiais sutikimas buvo, bet faktiškai sąlygos pakeistos. Žmogus netenka teisės spręsti, kas vyksta su jo kūnu. Kuo tai pavojinga Infekcijos. Žymiai padidėja ŽIV, sifilio, gonorėjos, chlamidiozės ir kitų LPI rizika.Nepageidaujamas nėštumas. Moteris netenka galimybės planuoti reprodukcinę sveikatą.Psichologinė trauma. Išdavystės ir smurto jausmas gali sukelti nerimą, depresiją ir pasitikėjimo praradimą. Jeigu patyrėte stelsingą Pasikliaukite savo pojūčiais — nerimas pagrįstas, net jei partneris įtikinėja priešingai.Pasitikrinkite sveikatą, pasitarkite su gydytoju dėl skubios kontracepcijos.Kreipkitės pagalbos: psichologas, karštoji linija, draugiškas seksualinės sveikatos centras padės įveikti traumą.Nesmerkite savęs: atsakomybė visada tenka tam, kas pažeidė ribas. Kaip sumažinti riziką Kalbėkite aiškiai: pabrėžkite, kad apsauga būtina.Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius ženklus — spaudimą, juokelius „darykime be prezervatyvo“, jūsų žodžių nepaisymą.Jei jaučiatės labai nesaugiai, rinkitės tekstūruotus prezervatyvus — juos sunkiau nepastebimai nuimti. Jei kilo tokia mintis Sustokite: nuėmę prezervatyvą be sutikimo pažeidžiate kito žmogaus kūną ir jo teisę pasirinkti.Nepamirškite pasekmių: infekcijos, neplanuotas nėštumas, santykių nutrūkimas, galima baudžiamoji atsakomybė.Atvirai kalbėkite apie savo norus — partneris turi teisę atsisakyti. Kodėl tai ne tik apie seksą Stelsingas — tai klausimas apie valdžią ir pagarbą. Jis parodo, kaip svarbu laikyti partnerį lygiaverčiu, o sutikimą — procesu, trunkančiu visos artumos metu. Europoje stelsingas vis dažniau laikomas seksualinio smurto forma. Įstatymai ir praktika pamažu įtvirtina akivaizdžią nuostatą: sutikimas seksui su prezervatyvu nereiškia sutikimo seksui be jo.

Seksologai išsiaiškino, kokia turėtų būti maksimali lytinio akto trukmė vyrams priklausomai nuo amžiaus. Pasirodo, net jauniems žmonėms šis rodiklis neviršija 20 minučių. Naujausiais tyrimų rezultatais šioje srityje pasidalijo „Lovehoney“ sekso ekspertė ir seksualinės sveikatos specialistė Sara Mulindwa, kalbėdama su „Metro“. „Lovehoney“ ekspertai 2025 m. atliko apklausą, kurioje dalyvavo nuo 18 metų vyrai, ir paprašė jų papasakoti, kiek laiko jie praleidžia lovoje su partnerėmis. Paaiškėjo, kad jaunuolių nuo 18 iki 24 metų lytinis aktas vidutiniškai trunka 16,14 minutės. Be to, 5 % šios amžiaus grupės prisipažino, kad seksas jiems trunka nuo vienos iki dviejų minučių, dar 13 % – nuo trijų iki penkių minučių, o dar 5 % gali siekti orgazmo ilgiau nei per valandą. Sara Mulindwa pabrėžė, kad universalaus sekso trukmės rodiklio nėra. Tačiau tyrimai rodo, kad savo maksimumą vyrai dažniausiai pasiekia 20–30 metų riboje. „Pamažu šis rodiklis mažėja su amžiumi“, – paaiškino ekspertė. Taigi vyrų nuo 25 iki 34 metų lytinis aktas vidutiniškai trunka 18,29 minutės. Tuo pat metu beveik ketvirtadalis šios amžiaus grupės atstovų teigia, kad vidutinė sekso trukmė sumažėjo iki 11–15 minučių, o 15 % pasiekia orgazmą per 21–30 minučių. Šiame amžiuje Mulindwa jau rekomenduoja seksą planuoti iš anksto ir nepamiršti kelių subtilybių, kurios padarys jį geresnį. „Patirtis, ritmas ir bendravimas su partnere paprastai daro seksą „lygesnį“. O stresas ir laiko trūkumas gali sutrumpinti lytinio akto trukmę keliomis minutėmis“, – pažymi ekspertė. 35–44 metų vyrams pastebimas nedidelis ištvermės sumažėjimas. Lytinio akto trukmė sumažėja maždaug minute, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, – iki 17,4 minutės. Tačiau nerimauti čia nėra ko, tvirtina Sara Mulindwa. „Daugelis porų natūraliai pradeda daugiau dėmesio skirti preliudijai ir įvairovei“, – pabrėžia ji. 45–54 metų vyrams vidutinė sekso trukmė yra apie 14,14 minutės, o 55–64 metų vyrams sumažėja iki 11,3 minutės. Pasak sekso ekspertės, tai visiškai normalu. „Lėtesnis susijaudinimo procesas ir ilgesnis atsigavimas šiame amžiuje yra norma. Be to, tam gali turėti įtakos sveikatos būklė ir vartojami vaistai“, – paaiškina Mulindwa. Tačiau amžius turi ir vieną labai teigiamą savybę – didelę patirtį, pabrėžė specialistė.

Melavimas lovoje gali atrodyti menkniekis: greičiau užbaigti, neįskaudinti partnerio, išlaikyti romantišką nuotaiką. Tačiau ilgainiui tai kenkia abiem. Tyrimai rodo: malonumą imituoja ne tik moterys. Tai pripažįsta daugiau kaip 50 % moterų ir nuo 17 iki 25 % vyrų. Motyvų spektras platus — nuo baimės pasirodyti „nepakankamu“ iki noro palaikyti partnerio ego. Kartais vyrai simuliuoja, kad paslėptų stresą, nuovargį ar erekcijos problemas — apie tai retai kalbama garsiai, bet tai irgi realybė. Yra ir priešinga tendencija: vis daugiau porų renkasi atvirumą ir mokosi kalbėtis apie savo troškimus. Štai kodėl tai iš tiesų svarbu.  🔶Atvirumas stiprina ryšį Pokalbiai apie seksą nepatogūs tik pradžioje. Būtent jie padeda geriau pažinti partnerį ir kurti pasitikėjimą. O imitacija sukuria iliuziją, už kurios sunku pamatyti tikruosius poreikius.  🔶Tikras orgazmas tampa artimesnis Apsimetinėjimas įtvirtina neveiksmingus veiksmus. Jei nepasakysite, kas neveikia, partneris kartos tą patį, o jūs — toliau vaidinsite.  🔶Seksas vėl tampa tyrinėjimu Atviras prisipažinimas atveria kelią naujovėms: nuo ritmo ir pozų keitimo iki žaislų ir technikų. Kartu tyrinėti malonumą — dalis pasitenkinimo.  🔶Mažiau nusivylimų Orgazmas — ne varnelė sąraše. Tačiau nuolatinė imitacija veda prie nuovargio, troškimo praradimo ir jausmo, kad „sekso lyg ir nėra“.  🔶Mitų griovimas Apsimetimas palaiko stereotipus, kad orgazmas „turi“ įvykti greitai ar vienodai visiems. Realybė kur kas įvairesnė. Seksualinis atvirumas — tai ne kritika, o rūpestis savimi ir partneriu. Ir tai liečia visus: ir moteris, ir vyrus.

Populiariojoje kultūroje intymus gyvenimas prasideda „kaip visiems“ — maždaug tarp mokyklos baigimo ir pirmojo darbo. Tačiau realybė sudėtingesnė. Europos tyrimai rodo: vidutinis seksualinio debiuto amžius svyruoja nuo 17 iki 22 metų, o apie 3 % žmonių po 30-ies niekada neturėjo lytinių santykių. Tai nėra egzotika ir tikrai ne diagnozė. Penki dalykai, kodėl kai kas laukia ilgiau 1. Vertybės ir tikėjimas. Mažiau nei 10 % ES gyventojų vadina ikivedybinį seksą „moraliai nepriimtinu“, bet daliai jaunų žmonių religiniai įsitikinimai svarbesni už statistiką. Vieni nori sutikti vienintelį partnerį, kiti laikosi įžado iki santuokos. 2. Nėra „to vienintelio“ žmogaus. Migracija, ilgos studijos, darbas kitame mieste — visa tai atitolina akimirką, kai užsimezga gili emocinė jungtis. Noras kurti santykius ne dėl varnelės, o dėl artumo procesą lėtina. 3. Seksualumo ypatumai. Tyrėjų vertinimu, apie 3 % žmonių save laiko aseksualiais. Jiems intymi artuma nėra būtina gyvenimo dalis. 4. Patirtys ir traumos. Vaikystės draudimai ar patirta prievarta gali veikti seksualumo suvokimą. Reakcijos įvairios: vieni vengia sekso, kiti, priešingai, ieško savo patrauklumo patvirtinimo. 5. Paprastas aplinkybių susiklostymas. Kartais sutapimai, persikraustymai ir nesėkmingi pasimatymai virsta metais be poros — be jokios dramos. Mitu daromas spaudimas Visuomenė mėgsta klijuoti etiketes. Vyras, neturėjęs sekso, — „keistas“. Moteris po 25-erių — „per daug teisinga“. Filmuose vėlyvą pirmą patirtį dažnai vaizduoja kaip juoką: prisiminkime „Keturiasdešimtmetį nekaltą“ ar „Didžiojo sprogimo teorijos“ herojus. Tačiau skaičiai pasakoja ką kita. Eurostatas fiksuoja: iki 25-erių vyrų šiek tiek daugiau nei moterų, o vidutiniškai ES moterų daugiau — vadinasi, legenda, kad „gerus vyrus išgraibstė“, neatlaiko patikrinimo. Nekaltybė — socialinis konstruktas Medicina seniai paneigė „nekaltybės plėvės“ mitą: mergystės plėvė — tiesiog gleivinės raukšlė, kuri gali išlikti net po gimdymo. Mintis, kad būtent pirmas seksas mus „suaugina“, — istorinis reliktas, susijęs su laikais, kai giminės tęsimas buvo išlikimo klausimas. Šiandien situacija kitokia: gimstamumas mažėja, o žmonių, sąmoningai renkančiųsi gyvenimą be vaikų ar ilgus laikotarpius be partnerio, daugėja. Svarbiausia — jūsų ritmas Vėlyva nekaltybė žmogaus nei pagerina, nei pablogina. Tai ne spraga, kurią reikia skubiai užpildyti, o asmeninė istorija, einanti savo tempu. Seksas nėra brandos matas. Jei jaučiate, kad norite artumo — ieškokite jo dėl džiaugsmo, o ne dėl varnelės. Jei kol kas ne — tai irgi norma. Pasaulis, kuriame vertinamas sutikimas ir pasirinkimo laisvė, suteikia teisę likti savimi bet kokiame amžiuje.

Ji retai prasideda nuo ryškaus gesto. Dažniau — nuo atsitiktinio juoko žinutėje, atsako į istoriją, kelių darbo memų. Atrodo, kad tai tik draugystė. Tačiau nepastebimai atsiranda įprotis tikrinti žinutes ryte anksčiau, nei pažvelgiate į partnerį. Diena atrodo nepilna, jei iš naujo draugo nėra nė vienos eilutės. Pamažu susirašinėjimas virsta uždara dviejų žmonių erdve. Ten galima atsikvėpti, aptarti planus, pasiskųsti vadovui ar prisipažinti, kad šiandien buvo neramu. Viskas, apie ką anksčiau kalbėjotės namuose, dabar nugula į šį pokalbį. Laukiate pašnekovo reakcijos, džiaugiatės dėmesiu, dalijatės pačiais asmeniškiausiais dalykais — ir jau neįsivaizduojate dienos be šių pokalbių. Šis artumas nereikalauja susitikimų viešbutyje. Jis gyvena telefone, retuose kavos „darbiniuose“ susitikimuose, jausme, kad jus supranta iš pusės žodžio. Telefonas tampa artimesnis nei šalia esantis žmogus. Apverčiate jį ekranu žemyn, sugalvojate naują slaptažodį, kad atsitiktinis partnerio žvilgsnis neišduotų jūsų „mažo pasaulio“. Žmonės tai vadina įvairiai: „dvasinė giminystė“, „žmogus, su kuriuo galiu viską aptarti“. Tačiau iš esmės tai atskira visata, į kurią neįleidžiamas nuolatinis gyvenimo draugas. Ten savi juokeliai, savi švelnūs pravardžiavimai, savita energija. Būtent ten nuteka laikas, dėmesys ir emocijos, kurios anksčiau maitino jūsų porą. Šios neištikimybės klasta ta, kad ji nepanaši į įprastą. Nėra svetimų kvepalų kvapo, vėlavimų „dėl darbo“, nepatogių pasiteisinimų. Atrodo visiškai nekalta — bet pagrindinis pokytis jau įvyko: naujo draugo žodžiai ir reakcijos tampa svarbesni nei šalia esančio žmogaus žvilgsnis. Kaip suprasti, kad tai jau neištikimybė  — Nuotaika priklauso nuo to, ar pašnekovas atrašė.  — Su juo aptariate tai, ko nesakote partneriui.  — Atsiranda noras slėpti susirašinėjimą, net jei formaliai „nieko nevyksta“.  — Jaučiate pavydą jo laikui ir susitikimams. Kartais viskas taip ir lieka žodžių lygmenyje.  Kartais — tampa įžanga į fizinį artumą. Tačiau svarbiausia nutinka anksčiau — tą akimirką, kai jūsų emocinio gyvenimo centras pasislenka. Ką daryti Nepradėkite nuo kaltinimų. Pirmiausia — sąžiningai paklauskite savęs: ko trūksta santykiuose? Kodėl lengviau dalytis su svetimu? Kas jums svarbiau — šis pokalbis ar bendra kuriama gyvenimo istorija? Pokalbis su partneriu gali būti nelengvas, bet be jo nesuprasite, ar norite susigrąžinti artumą, ar esate pasirengę pokyčiams. Kartais krizė tampa proga atnaujinti santykius, kartais — naujos istorijos pradžia. Emocinė neištikimybė nepalieka lūpdažio pėdsakų, bet palieka įtrūkimus, kuriuos sunku užgydyti. O pasirinkimas prasideda ne nuo telefono, o nuo vieno paprasto klausimo sau: kam jūs iš tiesų atiduodate savo širdį.

Kartais seksas gali baigtis mirtinu pavojumi. Brazilijos Ešpirito Santu valstijoje meilės naktis įsimylėjėliams baigėsi tragedija. Adriana ir Marcone, grįžę iš vakarėlio, užsuko į parasparnių apžvalgos aikštelę, kad galėtų pabūti vieni. Policijos duomenimis, artumo metu jų judesiai galėjo pajudinti automobilį iš vietos. Mašina nuriedėjo nuo maždaug 400 metrų aukščio skardžio. Jau po šimto metrų kritimo, trenkusis į uolą, iš automobilio abu buvo išmesti lauk. Jų nuogus kūnus rado netoli sudaužytos mašinos, kuri nukrito dar apie 300 metrų. Smurto žymių ant kūnų nerasta, rankinis stabdis buvo įjungtas. Aplinkinių gyventojai apie 1:30–2:00 nakties girdėjo stiprų smūgį, bet dėl tamsos ir tankios augmenijos nesuprato, kas nutiko. Automobilį ir žuvusiuosius aptiko tik ryte. Marcone neseniai persikėlė į miestą ir dirbo staklių operatoriumi. Adriana buvo vietinė gyventoja, 16 metų padėjo motinai kepykloje ir augino du vaikus iš ankstesnių santykių. Ar tikite, kad tai buvo tik tragiškas atsitiktinumas — ar kažkas padėjo automobiliui nusiristi į prarają?