Žinios

Terminas „kukoldas“ dažnai vartojamas kaip įžeidimas, nesigilinant į jo reikšmę. Jis statomas greta neištikimybės, silpnumo ar pažeminimo sąvokų, nors iš tikrųjų kalbama apie visai kitokį reiškinį. Pabandykime išsiaiškinti sąvokas. Apgautas vyras – tai žmogus, kuris nežinojo apie partnerės neištikimybę arba nedavė jai sutikimo. Kukoldas – tai vyras, kuris žino, kas vyksta, ir viena ar kita forma sutinka su tokiu santykių formatu. Būtent jo sutikimas yra esminis skirtumas ir paties termino pagrindas. Šiuolaikiniame supratime kukoldingas dažniausiai siejamas ne su apgaule, o su susitarimu. Kartais – su tam tikrais seksualiniais pomėgiais, kai pats partnerės neištikimybės faktas arba žinojimas apie ją tampa susijaudinimo šaltiniu. Kartais – su sudėtingesne psichologine dinamika poros viduje. Kokie būna kukoldai Sąlyginai galima išskirti kelis tipus, nors praktikoje ribos tarp jų dažnai būna neryškios. Pirmasis variantas – abipusiu sutikimu. Tokiuose santykiuose abu partneriai sąmoningai pasirenka šį formatą, aptaria taisykles ir ribas, supranta rizikas. Jiems tai viena iš seksualinės ar vaidmeninės praktikos formų. Antrasis variantas – priverstinis. Čia vyras formaliai sutinka, tačiau tai daro iš baimės prarasti partnerę, dėl žemos savivertės ar priklausomybės nuo santykių. Jo sutikimas veikiau priverstinis nei nuoširdus. Trečiasis variantas – vadinamasis „švelnus“ kukoldas. Tai situacija, kai žmogus laikui bėgant prisitaiko prie jam nepageidaujamo formato, rasdamas kompromisų ar antrinių naudų, tačiau be tikro to, kas vyksta, priėmimo. Po tuo pačiu žodžiu gali slypėti visiškai skirtingos psichologinės būsenos – nuo savanoriško pasirinkimo iki destruktyvių santykių. Kodėl vyrai su tuo sutinka? Priežastys gali būti įvairios. Vieniems tai „uždraustos“ seksualinės fantazijos dalis. Kitiems – vienatvės baimė. Kartais kalbama apie libido skirtumus, praeities trauminę patirtį ar tiesioginį partnerės spaudimą. Universalaus paaiškinimo nėra. Ar tai blogai? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Jei santykių formatas pasirinktas savanoriškai, nepažeidžia dalyvių ribų ir neardo partnerių psichinės būklės, jam nereikia išorinės moralinės vertinimo. Jeigu sutikimas grindžiamas baime, manipuliacijomis ar vidiniu smurtu, problema slypi ne pačiame termine, o pačiuose santykiuose. Todėl tokiose situacijose svarbiau ne etiketė, o sąžiningas atsakymas į klausimą: tai mano sąmoningas pasirinkimas – ar priverstinis sutikimas?

Moters orgazmas vis dar lieka „juodąja dėže“. Net G taško tema daugeliui vis dar miglota, o apie tai, kad malonumo zonų yra daugiau, žino tik pavieniai žmonės. Iš tikrųjų moters kūnas yra sudėtingesnis ir įdomesnis, nei įprasta manyti. Mes surinkome keturis pagrindinius taškus – G, U, K ir A – kurių stimuliacija gali sukelti skirtingus orgazmo tipus ir visiškai naujus pojūčius. G taškas G taškas – tai erogeninė zona makšties priekinėje sienelėje, susijusi su vidine klitorio dalimi ir šlaplės kompleksu. Tinkamai stimuliuojamas, jis gali suteikti gilų, bangomis sklindantį malonumą ir sustiprinti orgazmą. Kaip rasti Jis yra makšties priekinėje sienelėje, maždaug 3–5 cm gylyje nuo įėjimo. Lytėjimo metu dažnai jaučiamas kaip šiek tiek tankesnis ar reljefiškesnis plotas. Kaip stimuliuoti Geriausiai reaguoja į ritmišką spaudimą ir judesius „link savęs“, o ne į frikcijas. Efektas sustiprėja, kai kartu stimuliuojamas klitoris ar U taškas. U taškas U taškas – tai erogeninė zona už makšties ribų, susijusi su Skene liaukomis. Šios liaukos funkcijomis primena vyro prostatą ir, stimuliuojamos, gali sukelti itin ryškius pojūčius, įskaitant ir skvirto efektą. Kaip rasti Jis yra tarp išorinės šlaplės angos ir makšties įėjimo. Kaip stimuliuoti Frikcijos nereikalingos. Veikia švelnūs, bet užtikrinti spaudimo judesiai pirštais ar delno pagrindu. Liežuvis paprastai sukelia per silpną stimulą. Gerai dera su G taško stimuliacija. K taškas K taškas – tai neuroaktyvi zona makšties galinėje sienelėje, susijusi su analiniu orgazmu. Ji reaguoja ne į tiesioginį prisilietimą, o į spaudimą per bendrą sienelę. Kaip rasti Jis yra makšties galinėje sienelėje, priešais G tašką, maždaug 3–5 cm gylyje nuo įėjimo. Kaip stimuliuoti Stimuliuojamas pirštais, spaudžiant makšties galinę sienelę ir tuo pačiu metu stimuliuojant klitorį. Taip pat gerai reaguoja į penį – ypač misionieriaus poza su trumpomis ir negiliomis frikcijomis. A taškas A taškas – tai padidinto jautrumo zona makšties priekinėje sienelėje šalia gimdos kaklelio. Manoma, kad tai retą gimdos orgazmą sukelianti vieta, kuri suaktyvėja tik stipriai susijaudinus. Kaip rasti Jis yra makšties priekinėje sienelėje, aukščiau G taško. Teisingo taikymo požymis – ryškus natūralios lubrikacijos padidėjimas ir ilgesni pojūčiai. Kaip stimuliuoti Stimuliuojamas tik visiškai įvedus penį. Geriausios pozos – ant pilvo su suglaustomis kojomis arba žemas „doggy-style“ su stipriu spaudimu į priekinę sienelę.

Artėja Kalėdos ir Naujieji metai – mylimos šventės, kurias leidžiame su artimaisiais ir draugais. Dažniausiai tai ne viena vakaronė, o visa virtinė vakarienių, susitikimų ir ilgų naktų. Šventinė, atsipalaidavusi atmosfera lengvai pažadina geismą, bet kūnas ne visada suspėja su planais: po vaišių atsiranda sunkumo jausmas, nuovargis ir jausmas, kad energijos staigiems judesiams jau nebėra – norisi tiesiog sėdėti ramiai ir virškinti visa, kas suvalgyta ir išgerta. Tai nereiškia, kad tokiais vakarais seksui nelieka vietos. Jis tiesiog tampa kitoks – lėtesnis, jautresnis ir reikalaujantis didesnio dėmesio kūnui. Štai šeši patarimai, kurie padės neprisiversti rinktis tarp šventinės vakarienės ir artumo. Patarimas 1. Neapsunkinkite skrandžio dar labiau  Po valgio skysčių perteklius didina spaudimą pilve ir „išsipūtusio“ kūno pojūtį, o kartais gali sukelti pilvo pūtimą ir kitas nemalonias virškinimo reakcijas. Tai tiesiogiai veikia sekso komfortą: kvėpavimas greitai sutrinka, judesiai tampa nepatogūs, o kūnas reaguoja ne taip, kaip norėtųsi.  Atskiras aspektas – alkoholis. Šventinėje aplinkoje jo dažnai padaugėja, ypač jei derinamas su sočiu maistu ir įvairiais gėrimais vienas po kito. Toks mišinys dažnai perkrauna organizmą ir gali baigtis virškinimo sutrikimais ar stipriu jėgų išsekimu. Jei planuojate vakaro pratęsimą lovoje, saikas maiste ir alkoholyje – geresnis sprendimas nei bet kokios „kompensacijos“ vėliau. Seksas ir perteklius alkoholio retai suderinami.  Patarimas 2. Duokite kūnui pauzę  Iškart po vakarienės organizmas užimtas virškinimu ir aktyviam seksui tiesiog neturi išteklių. Net trumpa pertrauka sumažina pykinimo, rėmens ir staigaus jėgų išsekimo riziką. Kartais noras grįžta savaime, kai tik kūnas nebebūna perkrautas.  Patarimas 3. Seksas – ne vien įsiskverbimas  Šventinis vakaras – ne geriausias metas scenarijams, kuriems reikia maksimalios fizinės ištvermės. Artumo formos, kur nereikia aktyviai įtempti raumenų ar laikyti kūno svorį, leidžia išlaikyti jaudulį be diskomforto. Kontaktas, prisilietimai ir dėmesys partneriui čia veikia geriau nei bandymas „išspausti maksimumą“. Naudokite sekso žaislus, petingą, fingingą – ir neskubėkite. Patarimas  4. Rinkitės pozas, kurios nespaudžia pilvo  Po persivalgymo ypač juntamas spaudimas pilvo srityje. Pozos, kur reikia aktyviai dirbti liemeniu ar būti viršuje, greitai sukelia nuovargį ir nemalonius pojūčius. Jos gali nutraukti jaudulį dar neįsibėgėjus.  Patarimas 5. Geriausios – atsipalaidavusios ir vertikalios padėtys  Pozos ant šono – vienas komfortiškiausių variantų po sočios vakarienės. Kūnas atsipalaidavęs, spaudimas pilvui minimalus, kvėpavimas tolygesnis, o seksas tampa lėtas ir jausmingas. Puikiai veikia ir vertikalios pozos: jose mažesnė rėmens rizika, didesnė judesių ir pojūčių kontrolė. Kartais vien padėties pakeitimas – viskas, ko reikia komfortui sugrįžti.  Patarimas 6. Sustokite be kaltės jausmo Jei proceso metu pasireiškia skausmas, pykinimas ar stiprus silpnumas – tai kūno signalas, kad laikas sustoti, o ne „nevykęs vakaras“. Atvirai pasakyti partneriui apie diskomfortą ir padaryti pauzę – normali artumo dalis. Juolab švenčių metu, kai seksas gali tęstis ir vėliau – be skubos ir spaudimo.  Šventinis seksas – ne apie ištvermę ir ne apie tobulą scenarijų.  Tai gebėjimas klausyti kūno, sulėtėti ir rinktis tai, kas malonu būtent dabar. Tuomet ir maistas, ir artumas išlieka malonumo dalimi, o ne vienas kitam trukdo.

Apsimetėlio sindromas santykiuose retai apsiriboja tik mintimis ir emocijomis – jis beveik visada paveikia ir poros seksualinį gyvenimą. Intymumas reikalauja pažeidžiamumo, kūno laisvės ir jausmo „su manimi viskas gerai“. Būtent to „apsimetėliui“ chroniškai trūksta. Baimė būti „demaskuotam“ lovoje Seksas – viena pažeidžiamiausių sričių. Čia neįmanoma pasislėpti už vaidmens, intelekto ar socialinio statuso. Todėl žmogui su apsimetėlio sindromu dažnai atsiranda nerimo fonas: „Aš nepakankamai geidžiamas“, „Atrodau ne taip“, „Kažką darau ne taip“, „Partneris tikriausiai mane lygina su buvusiaisiais“. Dėl to vietoje malonumo kyla vidinis auditas. Žmogus negyvena šia akimirka, o nuolat save vertina iš šalies. Tai mažina susijaudinimą, trukdo pasiekti orgazmą ir paverčia seksą mechaniniu. Prisitaikymas vietoj noro Santykiuose „apsimetėlis“ stengiasi būti patogus – ir sekse tai ypač ryšku. Jis dažniau sutinka su artumu ne iš noro, o iš baimės prarasti partnerį. Arba priešingai – vengia sekso, nes bijo „nepateisinti lūkesčių“. Atsiranda scenarijus: „Turiu atitikti, kitaip mane paliks.“  Dėl to seksualinis gyvenimas palaipsniui nustoja būti malonumo erdve ir tampa įtampos bei pareigos zona.  Ryšio su savo kūnu praradimas  Apsimetėlio sindromas stiprina atotrūkį tarp kūno ir jausmų. Žmogui sunkiau atpažinti savo norus, sudėtingiau kalbėti apie tai, kas jam patinka, dažnai jis negali apginti savo ribų.  Tokios frazės kaip: „Man vis tiek“, „Kaip tau norisi“, „Daryk, kaip manai“, skamba ne kaip lankstumas, o kaip atsisakymas savęs. Laikui bėgant tai veda prie susikaupusios frustracijos, libido sumažėjimo ir tuštumos pojūčio po sekso.  Kontrolė žudo spontaniškumą  Kur daug nerimo – ten daug kontrolės. „Apsimetėlis“ gali susitelkti į techniką, išvaizdą, partnerio reakciją, sekso dažnumą ar „normas“.  Tačiau seksualumas sunkiai dera su kontrole. Jam reikia atsipalaidavimo ir pasitikėjimo. Kai žmogus nuolat skenuoja partnerį ieškodamas pritarimo, spontaniškumas dingsta, o kartu su juo – ir gyvas potraukis. Kaip tai veikia partnerį  Partneris gali jausti atstumą, šaltį ar įtampą, bet nesuprasti priežasties. Jam atrodo, kad jo nenori, nepasitiki ar kad susidomėjimas juo išblėso.  Tuo pačiu pats „apsimetėlis“ gali nuoširdžiai mylėti ir trokšti artumo – tiesiog baimė būti „nepakankamu“ yra stipresnė už norą.  Kas padeda susigrąžinti intymų gyvenimą?  Darbas su apsimetėlio sindromu santykiuose beveik visada pagerina seksualinį gyvenimą. Kai sumažėja vidinė kontrolė ir atsiranda savęs priėmimas, kūnas ima reaguoti kitaip. Naudinga: mokytis pastebėti ir įvardyti savo norus; kalbėti apie seksą be pateisinimų ir gėdos; atskirti realybę nuo nerimo fantazijų; grąžinti dėmesį į pojūčius, o ne į vertinimus.  Saugioje partnerystėje seksas nustoja būti egzaminu ir vėl tampa dviejų kūnų dialogu, o ne kova dėl atitikimo.  Kreipkitės pagalbos į psichologą, jei jaučiate, kad sunku susitvarkyti. Svarbu suprasti: problema ne „netinkamame partneryje“ ir ne „prastame sekse“, o ilgalaikėse vidinėse nuostatose, kurios formavosi metų metus. Su jomis sunku susidoroti vienam – ir tai yra normalu.  Psichoterapija šiuo atveju ne apie „santykių taisymą“, o apie grąžinimą sau teisės būti gyvam, geidžiančiam ir netobulam. O būtent tai daro intymumą iš tikrųjų artimu.

Pornhub pristatė metinę ataskaitą, atspindinčią žiūrovų pageidavimų pokyčius. Populiariausia kategorija tapo „lesbietės“, o „trans“ pakilo į antrąją vietą. Užklausa „milf“ antrus metus iš eilės išlaiko vieną iš aukščiausių pozicijų ir nusileidžia tik „hentai“. Tarp dažniausiai ieškomų užklausų pirmąją vietą užėmė Alex Adams. Toliau rikiuojasi Angela White, Violet Myers, Bonnie Blue ir Lana Rhoades – jos užima aukščiausias vietas tarp populiariausių vardų platformoje. Tarp mėgėjų modelių lyderiauja Comatozze. Antroje ir trečioje vietose – GattouzO ir Scott Clark. Į penketuką taip pat pateko Sweetie Fox ir NoLube. „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) franšizė tapo populiariausia užklausa filmų ir personažų kategorijoje. Po jos eina „Žmogus-voras“ (Spider-Man), „Sostų karai“ (Game of Thrones), Harley Quinn ir Haris Poteris (Harry Potter). Populiariausias žaidimas pagal paieškas – Genshin Impact, kuris nustūmė Fortnite į antrąją vietą. Į topą taip pat pateko Minecraft, Overwatch ir Pokémon. Tarp žaidimų personažų nugalėjo Tifa Lockhart (Final Fantasy), po jos – Lara Croft, Chun-Li, D.Va ir Ada Wong. Vidutinė peržiūros trukmė buvo 9 minutės 33 sekundės, moterys puslapyje praleidžia šiek tiek daugiau laiko nei vyrai. Pagal peržiūrų trukmę pirmauja Japonija.

Erotiniai sapnai – ne toks paprastas reiškinys, kaip gali pasirodyti. Kartais jie atsiranda kaip dienos fantazijų tęsinys, o kartais – kaip simbolinės istorijos, kurios visai nesusijusios su seksu. Smegenys dažnai apdoroja išgyvenimus ir poreikius per metaforas, o intymios scenos – vienas ryškiausių būdų tai padaryti. Kodėl smegenys pasirenka seksualinius siužetus Pagal „tęstinumo“ teoriją, sapnas logiškai pratęsia budrumo būseną. Jei galvojote apie artumą ar prisiminėte romantišką epizodą, smegenys gali tai paversti sapnu. Tačiau erotiniai siužetai dažnai atsiranda ir be jokios aiškios priežasties. Tuomet jie rodo emocinius poreikius – priėmimo, švelnumo, palaikymo, saugumo. Seksas tokiuose sapnuose dažniau reiškia artumą nei tiesioginį troškimą. Kaip dažnai pasitaiko erotiniai sapnai Sapnuoti seksualinius sapnus yra visiškai normalu. 93 % vyrų ir 86 % moterų bent kartą yra tai patyrę. Dažnumas beveik nepriklauso nuo to, ar žmogus turi partnerį – sapnai pasitaiko vienodai tiek turintiems santykius, tiek vienišiems. Jauni žmonės apie tokius sapnus praneša dažniau, bet su amžiumi jie visiškai neišnyksta. Ką reiškia skirtingi siužetai Erotiniai sapnai retai sutampa su tikrais troškimais. Jie veikia kaip emocinės metaforos: smegenys paima pažįstamus veikėjus – žmones, vietas, situacijas – ir paverčia juos simboliais. Partnerio, buvusiojo, draugų ar kolegų atvaizdai atspindi ne konkretų geismą, o jausmus ir poreikius: pasitikėjimą, palaikymo paiešką, norą būti priimtam, vidinius konfliktus, troškimą keistis. Kartais erotinė scena – reakcija į stresą ar įtampą, kurią psichika bando apdoroti sapne. Svarbiausia – tokius siužetus vertinti ne pažodžiui. Dažniausiai erotinis sapnas kalba ne apie seksą, o apie neišspręstas emocijas ir išgyvenimus, kuriems dieną trūksta vietos. Orgazmas sapne: norma ar nerimo ženklas? Naktiniai orgazmai dažniau siejami su paauglyste, bet pasitaiko ir suaugusiems. Maždaug trečdalis moterų bent kartą yra patyrusios orgazmą sapne – ir tai yra normalu. Jei pasitaiko – normalu. Jei ne – taip pat normalu. Kodėl erotiniai sapnai gali dažnėti hormonų svyravimaistresas ir nerimastam tikri vaistaitrauminė patirtis vaikystėje Ką daryti, jei erotiniai sapnai trukdo gyventi 1. Pagerinti miego kokybę. Reguliarus režimas, mažiau ekranų, vėsesnis kambarys. 2. Išsiaiškinti, kas kelia nerimą. Kartais erotinis siužetas slepia darbo stresą ar santykių sunkumus. 3. Sumažinti streso lygį. Atsipalaidavimas, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai. Jei sapnai primena košmarus arba susiję su trauma – verta kreiptis į psichologą.

Seksologė Alessandra Araujo pareiškė, kad nešvankūs žodžiai, ištarti sekso metu, gali paįvairinti intymų gyvenimą. Interviu leidiniui Metropoles ji išvardijo pačias jaudinančiausias frazes, kurias galima sakyti lovoje. Pasak Araujo, dominuojantis partneris gali tarti frazę „paklusk man“ arba pasakyti „dabar tu esi mano“. Iššūkį partneriui galima mesti pasakant „na, parodyk man, ko nori“, o norint sustiprinti laukimą, tinka komanda „susilaikyk, aš nuspręsiu, kada“, pridūrė specialistė. Kalbant apie paklūstantį partnerį, jis gali tarti tokias frazes kaip „tu varai mane iš proto“, „nesustok“ ir „dar kartą, man to reikia“. Tačiau Araujo pabrėžė, kad tiems, kurie nori paįvairinti intymų gyvenimą tokiomis frazėmis, svarbu iš anksto, prieš lytinį aktą, gauti partnerio sutikimą. Sekso metu būtina stebėti partnerio kūno kalbą ir užtikrinti, kad šie žodžiai nesukeltų jam diskomforto. Be to, jei vartojami įžeidimai, jie turėtų būti nukreipti į vaidmenį, kurį žmogus atlieka lovoje, o ne į jo esmę, pabrėžė seksologė. O kokios frazės gali įžiebti ugnį jumyse?

Pasaulyje, kuriame pokalbiai apie ribas ir pagarbą pagaliau nebėra tabu, seni „žaismingų užuominų“ modeliai atrodo kaip praeities reliktas. Anksčiau atrodė: šiek tiek flirto – ir viskas aišku. Tačiau šiandien strategija „tegul pats supranta“ dažniau virsta painiava, spaudimu ir asmeninės erdvės pažeidimu. Tačiau seksualinis troškimas – normali gyvenimo dalis. Flirtas gali būti lengvas, jaudinantis žaidimas, o užuomina – subtili ir švelni. Kodėl užuominos – rizikinga zona? Užuomina – tai pastatymas visko ant interpretacijos. O interpretacijos – kiekvieno žmogaus skirtingos. Neteisingai suprastas gestas ar frazė bet kokią romantiką paverčia spaudimu. Dažniausiai pasiūlymas išgerti kavos tereiškia pasiūlymą išgerti kavos. „Važiuojam pas mane“ gali reikšti norą tiesiog pasėdėti ir pasišnekėti jaukioje aplinkoje. Ir joks jūsų asmeniškai suprastas signalas niekada neatšaukia kitos pusės teisės bet kada atsisakyti artumo. ✔ tinka: tiesus ir nuoširdus ketinimų patikslinimas; frazės „noriu suprasti, kiek tau tai komfortiška“. ✘ netinka: tikėtis, kad žmogus „pats supras“; įsitikinimas, kad atsitiktinės frazės prilygsta tikram sutikimui. 1. Lengvi prisilietimai Seni patarimai sakė, kad atsitiktinis prisilietimas – universali geismo kalba. Tačiau realybėje kito žmogaus kūnas nėra bandymų poligonas. ✔ tinka: lengvas, socialiai neutralus prisilietimas prie rankos, klausimas „ar neprieštarauji, jei atsisėsiu arčiau?“, galimybė žmogui ramiai atsitraukti. ✘ netinka: „reakcijos tikrinimas“ rankomis; bet kokie judesiai, kurių žmogus negali saugiai sustabdyti. Šiuolaikinis flirtas – tai ne įsiveržimas į erdvę, o jos kūrimas, kur „ne“ gali skambėti laisvai – ir dėl to dar seksualiau. 2. Seksualūs komplimentai Aštrūs, „karšti“ komplimentai beveik visada sukelia priešingą efektą. Ypač jei žmogus dar nesijaučia saugus šalia jūsų. ✔ tinka: „Atrodai labai patraukliai. Jei tau komfortiška – galim paflirtuoti“. ✘ netinka: kūno, intymių detalių ar fantazijų aptarimas be sutikimo. Tai vis dar flirtas – tiesiog be spaudimo ir su pagarba. 3. „Drabužiai seksui“ – tik jei tai jūsų žaidimo dalis Patarimas „apsivilk ką nors karštesnio“ senas kaip 90-ųjų gundymo knygos. Jokie drabužiai negali būti kvietimas į seksą. ✔ tinka: susitarimai ilgalaikiuose santykiuose, kur „drabužiai“ – jūsų bendras žaidimas. ✘ netinka: tikėtis, kad išvaizda = kvietimas. 4. Žaidimai su apsinuoginimu Apsinuoginimo žaidimai – gera praktika, kuri gali kurti seksualinę įtampą santykių pradžioje. Bet svarbu prisiminti: nuogumas – didžiausia pažeidžiamumo zona. Daugelis žmonių nenori į ją eiti su nepažįstamu – ir tai normalu. ✔ tinka: iš anksto pasiteirauti, ar žmogui komfortiška tokia idėja; pasiūlyti švelnesnį variantą su teise atsisakyti. ✘ netinka: juokai apie apsinuoginimą, bandymai pagreitinti procesą, atsisakymo aiškinimas kaip „visiško nesidomėjimo“. Atsisakymas reiškia tik viena: dabar žmogus to nenori. Visa kita – jūsų fantazijos. 5. Sąlyginiai signalai Kodiniai žodžiai seksui gali būti mieli, žaismingi ir saugūs – bet tik jei paremti sąžiningu pokalbiu. ✔ tinka: ribų aptarimas ir susitarimas „jei sakau X – tai reiškia, kad abu sutinkam“. ✘ netinka: bandymas sugalvoti kodą be kito žmogaus sutikimo ir jo žodžių interpretavimas kaip kvietimo. Kodiniai žodžiai veikia tik tada, kai sukurti kartu. 6. Atmosfera Be abejo, aplinka padeda atsipalaiduoti. Tačiau žvakės, muzika, vakarienė – tai dėmesys, o ne sutikimas seksui, net jei vakaras kainavo pastangų. ✔ tinka: sukurti malonią aplinką be lūkesčių; priimti, kad vakaras gali baigtis kaip nori. ✘ netinka: pyktis ar spaudimas, jei žmogus nenori tęsinio. Jei tiesiog pavalgėt, pasijuokėt ir išsiskyrėt – vakaras vis tiek pavyko. Pagrindinė šio laikotarpio taisyklė: jokios užuominos neatšaukia sutikimo principo Tai tik komunikacijos dalis, o ne pakaitalas. Geriausias būdas pašalinti nejaukumą santykiuose – švelniai ir aiškiai kalbėti apie savo ketinimus, ir mokytis priimti atsisakymą. ✔ tinka: aiškumas, ramybė, pagarba. ✘ netinka: vengti tiesaus klausimo bijant „sugadinti romantiką“ ar įžeisti ego. Tai ir yra brandus seksualumas – kuris girdi kitą, o ne verčia.

Kodėl partneris taip dažnai žiūri į telefoną? Kodėl viduje suspaudžia, kai jis pernelyg šiltai bendrauja su kuo nors kitu? Pavydas – vienas stipriausių ir seniausių jausmų, ir jį vis dar aiškina evoliucija: vyrai, neva, bijo seksualinės neištikimybės, moterys – emocinės. Tokį vaizdą dažnai pateikdavo kaip „natūralų“. Tačiau naujas tyrimas, publikuotas Archives of Sexual Behavior, griauna įprastą schemą. Mokslininkai apklausė beveik 4500 žmonių ir pastebėjo, kad pavydo tipas daug labiau susijęs ne su biologine lytimi, o su tuo, kiek žmogus yra įsiliejęs į tradicinius vyriškumo standartus, paprasčiau tariant – į „tradicines vertybes“. Heteroseksualūs vyrai iš tiesų dažniau jautriai reagavo į seksualinę neištikimybę – bet ne todėl, kad „taip sutverti“. O todėl, kad jų reakcija glaudžiai siejosi su kultūriniais vyriškumo lūkesčiais: jausmu „aš turiu kontroliuoti situaciją“, įsitikinimu, kad partnerystė – tai statuso teritorija, ir įvaizdžiu apie savo „vyriškumą“. Vos tik dalyvis nurodydavo netipišką heteroseksualią orientaciją arba silpnesnį ryšį su vyriškumo normomis – paveikslas keitėsi: seksualinio pavydo intensyvumas mažėjo. Vadinasi, esmė ne lytyje, o tame, kaip žmogus socializuotas ir kokius lyčių vaidmenis jis yra įsisavinęs. Moterims, priešingai, pavydo modelis išliko stabilesnis ir mažiau priklausė nuo išorinių normų – jų emocinės neištikimybės išgyvenimas dažniau buvo stipresnis, bet reakcijų pasiskirstymas nebuvo taip griežtai „pririštas“ prie orientacijos ar kūniškumo. Psichoterapeutas Christianas Rössleris pabrėžia: pavydą neįmanoma „išjungti“ vien valios pastangomis. Jis pasireiškia jau kūdikiams – tai įgimtas ryšio apsaugos mechanizmas. Tačiau svarbiausia tyrimo išvada ta, kad kultūrinės normos daro įtaką tam, kaip mes pavydime ir kam sunkiau atlaikyti praradimo grėsmę. Būtent todėl poliamoriniai ar atviri santykiai psichologiškai tampa sudėtingi: žmogus bando iš naujo mokytis ne tik emocijų, bet ir socialinių nuostatų, suformuotų nuo vaikystės. „Retai mačiau taip išsekusius žmones kaip poros, kurios stengiasi atprasti nuo pavydo“, – sako Rössleris. Galų gale pavydas nėra „įgimtas moteriškas“ ar „vyriškas“. Jis universalus, bet jo forma priklauso nuo kultūros. Tai, ką laikome natūralia reakcija, dažnai tėra atspindys to, kaip giliai mumyse įsišaknijusios vyriškumo, kontrolės ir artumo ribų sampratos.

Kartais meilė peržengia įprastas ribas — ir tai ne apie chaosą, o apie atvirumą ir susitarimus. Pažvelkime, kas iš tikrųjų slypi už nemonogaminio formato ir kodėl jis kelia tiek daug diskusijų. O kaip jūs žiūrite į tai, kad santykiai gali būti ne tik tarp dviejų? Kas iš viso laikoma atvirais ar daugybiniais santykiais Kalbama apie situaciją, kai žmogus emociškai ar intymiai susijęs su daugiau nei vienu partneriu — ir visi dalyviai tai žino ir sutinka. Jokių slaptų susirašinėjimų, pasimatymų už nugaros ar dvigubo gyvenimo. Iš esmės tai santykių modelis, kuriame vertinamas atvirumas, aiškūs susitarimai ir pagarba visoms pusėms. Kodėl tai neturi nieko bendra su neištikimybe Neištikimybė remiasi melu. Nemongaminiai santykiai — skaidrumu. Partneriai iš anksto aptaria taisykles: kas priimtina, kas ne, kokios ribos svarbios kiekvienam. Šių susitarimų pažeidimas skaudina taip pat, kaip apgaulė monogaminiuose santykiuose. Bet jei sąlygos laikomasi — santykiai gali būti gana stabilūs ir emociškai gilūs. Kokie gali būti formatai Naudojamos sąlyginės schemos — ne tam, kad visus sudėlioti į kategorijas, o kad būtų paprasčiau apibūdinti dinamiką: V-modelis. Vienas žmogus susijęs su dviem partneriais, o šie tarpusavyje nebendrauja.Trikampis. Visi trys palaiko santykius vieni su kitais.Kvadratas. Keturi žmonės vienoje santykių sistemoje – dažnai tai dvi poros, nusprendusios praplėsti ribas, bet nebūtinai.Grupė. Nuo keturių dalyvių ir daugiau, kai visi dalyvauja romantiškuose ar seksualiniuose ryšiuose vieni su kitais.Atvira pora. Du žmonės lieka pagrindine pora, bet leidžia ryšius „šone“.Solo požiūris. Žmogus susitikinėja su keliais, neišskirdamas „pagrindinio“ partnerio.Hierarchinis modelis. Yra „pagrindiniai“ santykiai (buitis, biudžetas, planai) ir „antriniai“ — taip pat svarbūs, bet kasdienybėje užima mažiau vietos. Praktikoje žmonės retai gyvena tiksliai pagal šias schemas. Jie patys kuria ir perkuria taisykles, vadovaudamiesi komfortu ir sąžiningumu. O kaip su pavydu? Jis kyla ir čia, ir tai normalu. Vieni bijo prarasti dėmesį, kiti jaučia nerimą dėl naujų partnerių, o kažkam tiesiog sunku persiorientuoti. Pavydas — ne „netinkamo charakterio“ ženklas, o signalas, kad reikia pasikalbėti apie baimes ir priežastis. Jei jausmas tampa griaunantis ir nuolatinis, galbūt šiuo gyvenimo laikotarpiu nemonogamija netinka — ir tai irgi normalu. Kam toks formatas gali tikti Priežastys gali būti labai įvairios: žmogus sugeba stipriai jausti keliems žmonėms vienu metu — ir nelaiko to grėsme; nenori dirbtinai riboti santykių griežtomis taisyklėmis; suvokia romantinius ryšius kaip natūralius, daugiasluoksnius, kaip ir draugystę; supranta, kad vienas partneris neprivalo patenkinti visų emocinių ir seksualinių poreikių; nori išplėsti esamą ryšį, bet likti sąžiningas; arba tiesiog jaučia: „Tai apie mane.“ Jeigu skaitydami tai tyliai linktelite — galbūt formatas jums tikrai artimas. Jei jaučiate abejonių ar nerimą — irgi normalu. Tarp monogamijos ir poliamorijos yra visa paletė variantų, ir nebūtina šokti į kraštutinumus. O jeigu supratote, kad tai visai ne jūsų istorija Tai taip pat visiškai normalus pasirinkimas. Noras būti išskirtiniuose santykiuose — ne pavydo ar uždarumo ženklas. Svarbiausia — aiškiai nubrėžti ribas partneriui. Jei jaučiate polinkį į nemonogamiją, bet esate klasikiniuose santykiuose — geriausias variantas tas pats: kalbėtis. Ne kaltinti, ne lyginti, o paaiškinti, kad santykių forma nesutampa su jūsų vidine prigimtimi. Tai kas gi išeina? Nemonogaminiai santykiai — ne madinga tendencija, ne būdas „gauti daugiau sekso“ ir ne laisvumo įrodymas. Tai tik viena iš formų, kuri kažkam tinka, o kažkam — ne. Pasirinkimas visada priklauso žmonėms, o sąžiningumas santykiuose — vienintelis universalus principas.